ATOSTOGOS SU POKERIO ĮDARU. II

2011-06-14 Kategorija Foto, Gyvenimas, Kelionės, Turnyrai gyvi

  Paviešinęs pirmąją dalį susivokiau, jog pavadinimas įrašo turinį ne visai atitinka (būtų atitikęs jei į vieną būčiau pasiryžęs supliekt ir tai, ką raitau čia šiandien) , tiksliau būtų „Kelionės su <…>“ , ale bala nematė, kad jau pirma apie atostogas, tai ir antra dalis vadinsis atostogos. Atostogos… aš nežinau kada išvis turėjau atostogas tradicine prasme , o nežinau todėl, kad nelabai yra „nuo ko“ atostogaut, tiksliau nėra tų daugeliui (turbūt ne šio blogo skaitovams) ribų – kada va darbas įmonėje/lažas ponui, o kada jau atostogos/ilgalaikis poilsis – viskas eina išvien , viskas pakankamai subalansuota, nėra vietos ilgesnei įtampai ar rimtesniam stresui. Nėra taip, kad susiplanuoju: va tris savaites kalsiu dieną naktį pokerį , o po to dvi savaites „atostogausiu“ – neapsibrėžiu to kažkaip, viskas pagal aplinkybes – ūpą, „run’ą“, sveikatą, šeimos poreikius, nenumatytus įvykius ir pan. Ilsėtis žinoma ilsiuosi, bet irgi dažniausiai neplanuotai :)
  Matau pavadinimas visgi iššaukė minties skaidulas atostogų tema, ale aš , bent jau prieš porą savaičių rašydamas pirmąją dalį labiau norėjau kalbtelt apie keliones po svečias šalis jungiant jas su ten organizuojamais pokerio turnyrais. Keletas pokerio kolegų, mums prakalbus šia tema, pareiškia, jog  į keliones jie žiūri kaip į atostogas ir visiškai nori tuo metu atsiribot nuo „darbo“ t.y. pokerio, nors patys sakosi jog nė viename tokiame renginyje (taip, gerai organizuotą turnyrą pavadinčiau geru renginiu) nėra dalyvavęs, išskyrus kažkokius didesnės įpirkos turnyrus Vilniuje ar Rygoje (apie turnyrus pastarąjam mieste galiu pasakyt, kad jie tikrai jokio šarmo nekelia, bent jau many, matyt dėl to, kad per arti, dėl to, kad daug sykių būta). Aš gi radęs progą visad raginu kiekvieną tokį priešiškai poker+holiday miksui nusistačiusį žmogų bent sykį susikaupt ir pabandyt laimėt turnyrinę pakuotę į kažkurią patrauklią jam asmeniškai šalį . Kalbu apie paketą todėl, kad neretam mid/micro stakes online žaidėjui direktorius į daugumą bent jau europoje vykstančių rimtesnių pokerio serijų turnyrų yra per brangus (įskaitant ir mane patį), o ir šiaip, savus pinigus paklojus už įpirką, kelionę, viešbučius, išvyka nebus tokia šventiška, kaip žinant, kad visas šis reikalas yra už dyką, ir skirtingai nuo paprastos kelionės/atostogų užsienyje, čia dar gali parsivežti MILIJONĄ! :)     Šiek tiek fantazijos, energijos, bei truputis papildomų pinigų, ir iš paprastos standartinės (paprastai turnyras trunka ir viešbutį duoda keturioms dienoms) savaitgalio „išvykos į Europos miestus“  galite pasidaryt tikrai įsimintiną kelionę.
Kaip?  Ogi išsinuomoti automašiną (galima ir visuomeniniu tranportu) ir lėkt pasidairyti po apylinkes, kaimus, kalnus, miestelius , tiesiog neapsiribot jau trečią dieną įgrystančiu didmiesčiu. Tą galima padaryt atskridus keletą dienų prieš turnyrą, arba jam pasibaigus. Žinoma svarbu gera kompanija, o kadangi geruams nuo dydžio nepriklauso, galit atsiskraidint ir su savimi , juolab kad turnyrų dienom viešbutis svečiui nemokamas, dar geriau paraginti bičiulius pokeriečius pasistengt laimėt bent „seat only“ į tuos pačius turnyrus. Be to ir kiti pokeriečiai – žmonės, ir tarp šaunių ekipažo narių galit aptikt , tik nereik tingėt organizuoti :)     
   Koks tai pamokslas gavosi… na bet nieko, gal kažką įkvėpsiu neapsiribot vien tik „pokerio komandiruote“ :)  
Patsai gi su džiaugsmu prisimenu prieš rodos ketvertą metų įvykusį atvejį, kai laimėjau antrąją savo gyvenimo pakuotę, ir ne bet kur o į Kinijos autonominį regioną „Macau“ , apie kurį iki to laiko ničnieko nežinojau. Paryčiais pokerio kolegosm pranešiau apie neeilinį laimėjimą ir jau kitą dieną Dom kibo į PS „Stepsus“ kelionei laimėt, kur iš pirmosyk ir pavarė , tada ilgai nemąstęs sugalvojo prisijungt ir Fabux , įpirką įgijęs už FPP , o prie visa ko, pramogaut (turnyro nežaidė) prisijungė dar ir smarkuolis PulMan :) Nutarėm neapsiribot tik turnyro laiku, tad nusipirkom bilietus trim savaitėm (galvojom į Kinijos Lieudies Respubliką įvažiuot automašiną išsinuomavę, ale su vizom kažkas ten mums nesigavo) , dvi iš kurių praleidom Macau, ir savaitę HongKong, ir dėl to gailėtis tikrai neteko, o kelionė viena įsimintiniausių gyvenime (konkuruoja su spalvingom kelionėm po JAV, tad tituluot „įsimintiniausia“ nedrįstu). Archyve pakapsčiau keletą foto iš ten, gal rasis norinčių pažioplinėt: 

009 Barai ir parduotuvės.JPG015 HK gatvės.JPG013 HK panoramėlė.JPG020 Plaukiojantis restoran.JPG035 Gatvėmis.JPG027 Plaukiam.JPG045 Gatvės skanėstai.JPG062 Prižiūrim pasėlius.JPG049 Nauja šventykla.JPG065 Užmiesčio žaluva.JPG073 HK naktyje.JPG075 Fajnd e pokerstar in jū!.jpg079 Kylam.JPG087 Išminties taku.JPG030 Vytintos gatvinės mėsytės.JPG047 Jaunių komanda.JPG028 Vaisiai naktyje.JPG058 Kazino pašvaistė.JPG078 Naktinė panorama.JPG075 Susirieskime.JPG070 Žaidimai iš pinigų.JPG099 Prekeivis.JPG114 Šventykla.JPG119 Vargdieniai.JPG122 Aikštė.JPG069 Rajonas.JPG

  Antrą vietą kelionių su „pokerio įdaru“ topui turbūt atiduočiau pernykščiam UO GoldenSands, tąkart susirinko labai smagus ir didelis būrys žaidėjų iš Lietuvos, tad ir turnyro dienomis jaukiai ir įdomiai laikas leidosi, o po to dar išsinuomavę mikroautobusiuką su trobiškiais gerą gabalą Bulgarijos išmaišėm,. Neberandu sutvarkytų foto katalogo, tad iliustraciniais kadrais jūsų nevarginsiu :)
  Trečiąją greičiausiai UO Valencia , nors po apylinkes ir nekeliavom, bet vien jau ko verta kelionė traukiniu iš Valensijos į Barseloną – beveik visas ruožas driekias palei pačią Viduržemio jūros pakrantę, kurios įlankose bangos dūžta už penkių metrų nuo bėgių :}   
Turiu vilties, kad UKIPT Edinburg šiam tope taipogi įsispraus.

 Topai topais, galvoju kaip dabar optimaliau panaudoti 2000eur, sukauptų live turnyrų ižde unibetėj – galiu rinktis bet kokį turnyrą, kurio įpirka yra didesnė nei €1000, na ir gerai būtų, kad neviršytų €2000. Ką patarsit?
Kur labai toli ir labai gražu, nesiūlykit – į tokias vietas su žmona/šeima kažkada vyksiu :)     Tiesa, žmona leptelėjo – varom  į Indiją, tai pabandžiau pasmalsaut ar vyksta kažkokie rimtesni čempionatai, tai pavyko rast tik tokio kalibro „India Poker Championship“  The 10k Friday Night Tournament (Freezeout)  , The 20k Big Game (Freezeout), o turimt omenyje, kad rupija = 5 lietuviški centai, gaunasi, kad BI  atitinkamai 500lt ir 1000lt :)   Gal kas plačiau išmanote Indijos pokerio rinką?

Comments Closed

ATOSTOGOS SU POKERIO ĮDARU. I.

2011-06-02 Kategorija Kelionės, Turnyrai gyvi

  Gegužiui nužydint buvau besilaižąs žaizdas PLO mūšiuose patirtas - iki 20-tos mėnesio dienos iššvaistęs  buvau 30 įpirkų :} Tada gerą savaitę nesinorėjo net jungtis žaliųjų langelių, ale paskutinę mėnesio dieną iš kaži kur sugalvojau, kad reikia vietoj „Katedros Medaus“ bokalo rankosna spraust pelę ir dar pabrūžint rakės besibaigiant idealiausioms RB sąlygoms (mat gegužį 5k buvau prisukęs, tad be be to, kad standartinius 54% davė , tai dar 20% į live turnyrų fondą atseikėjo, dar gavosi 6% už raik raisą , na ir dar 4% kaip tiketas į UO finalinį satelitą) , na ir sprendimas šisai itin naudingas gavos – 20 įpirkų pliustelėjau, tad mėnuo baigės su netraumuojančiu 10BI minusu. (Šiaip net su 30 nuleistų įpirkų riebesnės ašaros braukt nebūt tekę – su tuo šventiniu RB visvien mėnesį būčiau baigęs pliuse :} ) .  Turnyrams dėmesio aną mėnesį skyriau mažai – užsibrėžtą plo brūžinimo tikslą norėjos įveikt, ale visvien „diskaveris“ rado progą slystelt vandenyn dar labiau ir kaži ar karštąjį birželį bandysiu jį rimčiau truktelt pliažo link.
   Minėjau gyvųjų turnyrų iždą – užkaupiau jame šiokį tokį kiekį eurų, seniau svarsčiau vykt į Barselonos UO, ale kiek vėliau susipratau, jog reiks tėvą vyks sveikint 60-tmečio proga tom dienom, nors gal būtų išėję kažkaip suspaustai suderint šį dalyką, jei tikrai labai norėčiau trečiasyk Ispaniją/Barseloną aplankyt, ale ne paslaptis, jog tas noras toks tik iš rekalo, tik toks, kad pats  turnyras mielas – spėjau prie tos serijos priprast kažkaip, nors švieslentėj apvalūs nuliai tebešviečia :)  Miestas aišku irgi šaunus, gražus ir dar nemažai kas nematyta jame, na bet taip jau yra, kad žymiai smagiau skriet į neregėtoj šaly vykstantį turnyrą.
Kaip tik dabar natūraliu smalsumu ir noru vedinas nekantrauju aplankyt Škotiją, ta proga net dokumentinių filmų seriją parsisiunčiau apie tosios šalies istoriją, reiks žiūrėt ir įsidėmėt kur nuvykt, ką bandyt pajausti ir išvysti. Primiršusiems , ko aš ten vyksiu – ogi į UKIPT Edinburgh  £550 turnyraitį.   
Tiesa – jau spėjau Edinburgo temoje susimauti – susikaupęs nupirkau praeitą savaitę aviabilietus visai šeimai , o kadangi ryanairas kasdien neskraido, o tik sekmadieniais ir ketvirtadieniais, nusprendėm pabūt tenais ilgėliau, nes (nežinau iš kur ta informacija mano naivias ausis pasiekė) kažkodėl buvau nugirdęs, kad štai pigūs Edinburge viešbutukai, apartamentai  net pajūry.  Na ir kitą dieną nusprendžiau jog reikia apsižiūrėt kur gi mūsų šeimyną apgyvendint – tris įvairiausius saitus perverčiau negalėdamas patikėt, jog tie skaičiai, kuriuos matau ekrane , yra realūs ir neišvengiami… Tie skaičiai byloja jog dviejų žvaigždžių viešbučio kaina net tolokai nuo centro startuoja nuo 500Lt/parai..  hosteliai panašiai, jei nori privataus kambario, kainuos irgi ~400+ , nes dviviečių nelabai pasitaiko neišpirktų, riek trivietį + imt ir mokėt už galvą, nes viskas galvom naršytuose hosteliuose. Palatkės/kempingai – su mažu vaiku per sudėtinga.
Visos tos kainos išpampusios dėl to , kad rugsėjis Edinburge – festivalių mėnuo, berods Edingburgas išvis vadinamas pasaulio festivalių sostine… bus smagu ten tuo metu pakliūt!
Pasitarę su žmona nutarėm, jog , jei rasiu kaip pigiai ten apsigyvent , vyksiu vienas – 1000eur išmest viešbučiams per didelė prabanga. Na ir pasisekė (ne žmonai :( ) - reiks tik pripučiamą čiužinuką susirast ir galėsiu gerojo lietuvio svetainėj dykai pagyvent, o už sutaupytus pinigus turbūt UKIPT sideeventus pašaudyt, mačiau smagių bus :)    Bičiulis dar vienas tom dienom Edinburgan atskris, matyt nuomosimės autogeldelę ir kaire kelio puse riedėsim link lochnesų ir kitų keistovių – jei rasis norinčių prisijungt, rašykit, bus pigiau ir smagiau. (išskrendu rugpjūčio 7d.)

Bemaklinėdamas po googlemaps viešbučių lokalizacijas nustatinėdams, kažkaip susigundžiau pabandyt pasidairyt su tuo virš slankiklio siūlomu e-žmogeliuku (kaip ten programa – googlestreets rodos vadinas), tai regimybė pranoko lūkesčius ir privertė pamąstyt, kad dokumentinė-turistinė peizažų fotografija ir fotogrąfavimąsis prie tų objektų pamažu praranda prasmę (jei ją išvis kada nors turėjo) – paimi užkeli žmogeliuką ant tau patinkančio keliuko ar objekto, per visą ekraną atsidaro gan kokybiška foto – pasidarai keik nori print screenų  su gražiom vietovėm ir..ir ..na ir nieko :) Ir vistiek vešiuos fotiką , nors ir banalu, bet man vis dar patinka fotkint išvykose, o kas blogiausia, kadrus dar ir jūs būsit priversti pamatyt :}   O kol kas tik  gūglmeps print skryn iš Dunnotr pilies ‘lango’ : 
 

p.s. plačiau apie atostoginius pasirinkimus ir gero įdaro receptus kitam įraše.

TĖTI, PAŽAISKIM POKERĮ, A..

2011-05-20 Kategorija Gyvenimas, Pamąstymai, Pokeris Lietuvoje

  Ne, mano dukra kalbėti dar nemoka :) Šitą sakinį išsižiojusiems tėvams pasakė iš mokyklos grįžęs pirmokas, kirpėjos, kuri retsykiais mane padailina (taip taip, vistiek baisiai atrodau :) ) sūnus. Sako stalčius atsivėre – šeimoj nei kas žaidžia, nei kas kalba apie pokerį , o pirmokai, pasirodo, mokykloj per pertraukas check-raiz’ina  išsijuosę… Šešiametis sūnus esą pareiškęs mamai – „nešiu tavo rankinę į mokyklą, iškeisiu į žetonus“. Mama po tokių pareiškimų ėmė aiškintis kas vyksta – pasirodo mokykloj pokeris itin populiarus, pilna savo kuprines, ar  pardavusių, iškeitusių, užstačiusių , pralošusių vaikų…  
  O iš tikro – ko tikėtis, jei , kaip ta pati kirpėja, ir dar pora žmonių sakė (pats neregėjau), kad darželinukams/ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikams skirtuose žurnaliukuose (nepamenu pavadinimų, rodos kažkoks „Donaldas“ ir „Flintas“ minėti buvo ) per du lapus išdėstytos pokerio žaidimo taisyklės , kažkuriam numeryj pridėta kortų kaladė ir kažkiek žetonų „sėkmingam“ vaikystės startui. Televizas (jau ir lietuviškas) blyksi nuo bene kasdien kepamų pokerio žvaigždžių, sporto žurnalai (matyt pavarto tėvų nusipirktus ir „eina ieškot pokerio žvaigždės savyje“) pilni pokerio reklamos. Na taip, juk irgi sportas, kaip kitaip.
  Apie vaikų žurnalą su prisegtu žetonų rinkiniu girdėjau dar aną vasarą. Stipriai nustebino, ir dabar tebestebina leidėjų ciniškumas – ar tikrai šešiamečiams reikalinga mokėt pokerį ir ar jiems jau laikas kortas ir žetonus dovanot. Taip – greičiausiai daugumą tų žurnalų vaikams nuperka suaugusieji(nežinau ką mąstydami) , bet neabejoju jog nemažą dalį jų nuperka ir patys vaikai, sužinoję, jog žurnale tąjam yra paties moderniausio ir kiečiausio žaidimo instruktažas, kurį jau studijuoja kaimynų Jonukas.
  Svarstau nuo kada tokie dalykai vaikiškuose žurnaluose pasirodę, gal jau nuo seno juose buvo spausdinamos „Durniaus“, „Vežimo“ ir kitų kortų žaidimo taisyklės – legalu ir normalu, jei taip būtų ? (baisu jei taip jau yra – teapšviečia vaikams žurnalus perkantys tėvai).  Visgi spėju (na nebent tikrai jau ir anksčiau kuo legaliausiai kortų žaidimų mokė), jog pasipylė šie pokerio instruktažai į vaikiškus žurnalus po to kai pernai kovą „Sportinio Pokerio Įstatymas“ buvo priimtas – na taip, sportas, o apie sportą būtinai reikia kalbėti ir treniruotis nuo mažens. Tik tiek, kad legaliai sportuoti galima tik sulaukus pilnametystės. Nėra daug tokių sportų (bandau prisimint), kurie legalūs nuo 18m tampa, turbūt net automobilių , legalus kartingų sportas nuo 12m prasideda minimaniežuose?
Normalu ? Man nelabai. Man atrodo, kad jei jau yra visokeriopą tokio (pridėčiau žodį suaugusiųjų) sporto populiarinimą skatinanti organizacija , tai turėtų be pramoginės, organizacinės funkcijos prisiimti ir šiokią tokią kontrolės ir švietimo (gi šiuo atveju draudimo “šviesti mokyklinukus tiesiogiai jiems skirtuose laikraščiuose ir žurnaluose“ inicijavimo) funkciją. Utopija? Oksimoronas? – kaip drausi populiarindamas.

   Regis auga tikroji pokerio karta, be kabučių.  Kirpėja kalba – bet juk čia gal greit praeis, gi visos mados praeina, ale aš nebūčiau toks tikras dėl šio ‘sporto’ specifiškumo (mažai, lyginant su bet kuriuo realiu sportu, pastangų, daug  matomos šlovės, stalo žaidimo elementų, socialinio kontakto ir be abejo lengvų pinigų , nesvarbu, kad didžiąjai daugumai jų pasiekt niekada nepavyks, bet visad atrodys, kad va va , jau čia pat jau jau tuoj imsiu stabiliai laiminėt, įsigysiu kietą telefoną, blizgantį motorolerį ir t.t. :) )

YDINGI ĮPROČIAI. PARAMA

2011-05-18 Kategorija Gyvenimas, Pamąstymai

   Vaikštinėjant (aha, kažkodėl kaip tik tada daugiausiai galvojasi) bene kasdien kyla blogo įrašan suguldyt tinkančios mintys, bet žinoma kas vakarą (dieną sunkiau susikaupt darbo kambario neturint) pritrūksta narsos įrašą pradėt raityt. Labai jau iš skirtingų sferų josios mintijasi, tad taip jau nutinka, kad įrašą šįjį teks skirsniuosna skaidyt (aišku galėčiau kaip du ar tris atskirus padaryt – trumpesni ir dažnesni būtų, na bet tokiu atveju kai kurie įrašai bus taip toli nuo pokerio , kad nežinau kam iš skaitovų jie patys vieni galės būt įdomūs). Tiesa darosi baugu dėl beišsiliejančio įrašo apimties, na bet rašom ir žiūrim kas gausis , jei ką – pasidarykite arbatos ar kito gėralo pertraukėlę įpusėję :)

     I.
Duoklę, kaip ir priklauso pokeriočio tinklaraščiui, visų pirma atiduokime pokeriui. Taigi – kas nuveikta pokerio baruoe per tas dvi savaites nuo paskutinio įrašo? Mažai. Ir kartu daug. Mažai todėl, kad moksle niekaip nepasistūmėta – peržiūros verkdamos laukia aštuonios gerb. kolegos Gobbito atsiųstos videopamokos , taip pat neskaitomi iš skausmo raitosi antro „Advanced Pot-Limit Omaha“ tomo lapai… ką jau kalbėt apie turnyrines paskaitas. Turnyrų praktika rodo, kad vietoj išsvajotojo Diskovery teks bandyti gaivinti geram pusmečiui užsnūdintą Xedos6 agregatą (dujos mat)  - kaip tik šią popietę parsinešiau akumuliatorių su viltim, kad pavyks jį, visus žiemos speigus kentusį, pakraut :} Tiesa, pakrovimu viskas deja nesibaigs – kitą savaitę technikinis baigiasi, o joj net posūkis tebė (nėr kur įsigyt) išmaltas po pernkykščių bandymų valakampių pušyne ją tampymo budu užvest (aišku pušyn teko smeigtelt bėgį slidžiam kely įjungus :D )…  Pakrypau autozonon, o grįžtant prie pokerio – beveik (trim ketvirtadaliais) įgyvendinau darbinį gegužės mėnesio tikslą – prisukti  €5000+ rakės  (5k, nes nuo to skaičiaus į turnyrinį iždą juda papildomai ne 10, o 20% RB). Labai jau banguotai viskas juda šitai forsuojant – turbūt gausis taip, kad su visu dabar Unibete duodamu 50% rb tik ant nulio išeisiu, na bet  mėnuo dar nesibaigė tikėkimės geriausio :)   Aišku, vietoj tikėjimosi geriau būtų žaist geriausiai, bet kad sunku tai padaryt smaugiant pilną ekraną stalų.    
  Kaip tik šią temą, sklypo kalne šašlyką kepdami, palietėm su Fabux’u – na turim (neabejoju jog ne vien tik mes) įsisenėjusią ir matyt neišgydomą ydą įgiję per tiek pokerystės metų – žaist tiek stalų, kiek fizinės  galimybės leidžia spėt maigyt , ko pasekoje kalbėt apie kažkokį progresą yra tikrai naivu. Blogiausia yra tai, kad net tais retais, bene vienąsyk į metus pasitaikančiais atvejais , kai prisiverti save įsijungt tik šešis stalus ir atidžiai stebėt, analizuot kiekvieno oponento veiksmus ir imtis adekvataus žaidimo prieš juos, viskas baigiasi tuo, kad dėmesys po 20-ties minučių dingsta , prasideda taip pamėgta automatika, kuri neužilgo derinama su straipsnių (aišku ne apie pokerį) skaitymu ar ne itin (dar blogiau jei reikšmingais) reikšmingais pokalbiais skypėj…    Daug stalų žaist patogu – mažai mąstyt, veiksmo (kalbam apie PLO) daug, smagaus azarto dažnai koinflipinant (tokia jau ta omaha), irgi :)   Žinoma, laimėti reikšmingus kiekius įpirkų (ant aukšstesnių nei PLO50 stalų) ir nesidairyti į RB dydžius yra kur kas maloniau ir patogiau, tačiau čia yr kitas lygis, ir pasiekt jįjį ne kiekvienam valios ar(ir) spėkų pakanka… 
  Kitas prastas įprotis – nebeišeina motyvuot savęs žaisti satelitus į ~215$ vertės turnyrus (į visokius visokius 1000$+ SCOOP eventus net nėr noro patekt – neabejoju , jog smarkus pošunis aš juos žaidžiančiam fielde), o tiesiogines įpirkas į juos daryt su mano iš PLO rb injekcijas gaunančiu turnyrų rolu yra prabanga, o žaist tuos sekmadienio „majorus“ norisi :}  Gavau bene keturis bilietus atrankiniams turnyrams į UO už praeito mėnesio pasiekimus , tai visus viena akim sužaidžiau, pavyko net į antradienio finalą patekt viename , ale ten, nors ir labiau susikaupęs stenėjau, nesėkmingai griuvau nuo lietuvio pakeltos rankos :)

      II
  Žiūriu galiu rašyt ir rašyt, dar daug aspektų aspektėlių nepaminėjau, svarbu pradėt , čia panašiai kaip su gera knyga – jei rimtai prisėdi ir pradedi skaityt, tai per kelias dienas (plonesnę ir per dieną) su pasimėgavimu perskaitai ir nesupranti , kodėl taip ilgai valios nesukaupei tajį paprastą ir drauge pakilų džiaugsmą apturėt. Knygos (nemažai mėnesių prabėgo nuo paskutinįsyk skaitytos, reik valios proveržį atlikt vėlei)… na nežadėjau aš šiam įraše apie jas kalbėt, bet turbūt nesigaus, tiksliau vinos iš jų, nes tai, ką aš žemiau parašysiu , su ja glaudžiai susiję. Knyga ta vadinasi „Liongino Baliukevičiaus – partizano Dzūko dienoraštis“  , skaičiau aš ją pernai, minėtojo pirmam šios sklities sakiny džiaugsmo , suvokiant visą tragišką kontekstą, ją skaitant žinoma neaptiksit , bet įkvėpimo šviesioms mintims ir geriems darbams tai tikrai.
  Tai štai, praeitą savaitę sužinojau, jog gerbiami muzikantai „Skylė+Aistė S.“ inicijuoja paminklo Dainavos partizanų apygardos vadui L.Baliukevičiui-Dzūkui pastatymą. Pasiteiravau jųjų kaip galima paremti šią gražią iniciatyvą. Papasakojo, kas ir kaip vyksta , džiugiai parėmiau. Visada maniau ir tebemanau, jog (kiekvienam pagal išgales, žinoma) sveikiausia remti iniciatyvius kūrėjus, tik jie gali kažką duoti visuomėnei, šaliai, tik jie gali suburt  ir uždegt didesniems tikslams, veikoms ir šviesioms daugelio mūsų mintims. Na bet filosofinius pasvarstymus šia tema pasilieku kitam kartui.
O šiam sykiui kviečiu paremti (kodėl tai riektų daryt, nerašysiu – tiems, kas rems ir taip aišku, o tiems, kam tai atrodo nesuprantama, įrodinėt prasmės neregiu, nebent patart paskaityt anksčiau minėtą dienoraštį) iškilaus partizano atminimo įamžinimą savo sunkiai uždirbtomis lėšomis. Norintys tai padaryti , skaitykite žemiau :)   
Paminklą ketinama pastatyti Žaliamiškio miške (Druskininkų sav. Leipalingio sen.) partizano Dzūko žūties vietoje. Paminklo atidarymas planuojamas šių metų birželio 25 d., dieną (reiks stengtis nuvykt). Paveiksliuke būsimo paminklo eskizas.
Paminklą partizanui Lionginui Baliukevičiui – Dzūkui ir dar trims kartu tame pačiame bunkeryje žuvusiems inicijuoja Rokas Radzevičius ir grupė SKYLĖ. Kodėl būtent šie partizanai, juk tinkamai nepagerbtų laisvės kovotojų Lietuvoje daug?… Lionginas Baliukevičius šįkart tarsi simbolis, gaivinantis istorinę atmintį apie pasipriešinimo kovų laikotarpį –  jei atsiminsime vieną, atsiminsime visus.

Paramą siųsti:
VšĮ „Via Artis“
įm.k. 124545686
a.s. LT957044060001309440
AB SEB bankas b.k. 70440

paskirtyje įrašykite:
„Partizano Dzūko paminklui. PB*“

*PB reiškia pokerio bendruomėnę.



ŽEMĖ IR POKERIS

2011-05-05 Kategorija Foto, Pamąstymai, Žemė

  Tyla. Ir šiadien būtų jinai tvyrot pasilikus šiame interneto užutekyj, jei nebūčiau per pirmą valandą iš poros turnyrų išgriuvęs ir nejausčiau iš kaži kur atsiradusio nuovargio, padėjusio apsispręst, kad PLO stalų šian jau nebeužkūrinėsiu. Jungiaus juos aktyviai nuo pirmos šio mėnesio dienos, spėjau 11k rankių supliekt, kas yr labai daug, turint omenyje, kad praeitus du mėnesius omahos praktiškai nežaidžiau. Gi iš anksto buvau pasvarstęs, kad štai gegužį lyg ir turėsiu pakankamai laiko plačiai pakultivuot Omahiškių durpynus. Turiu vilties pribrūžint rakės į U…  mm.. kaip čia nepavartojus to dažnai besikartojančio, tendencingą informacinį krūvį nešančio ir  kai kuriuos skaitytojus labai pykdančio žodžio.. pavadinkim tada tai „pokerio rakės grąžinimo iždu“, kuris leistų man birželį Barselonoj apsilankyt ir eilinysyk pasižaist gražiam turnyre. Kita vertus, gal sveikiau būtų ne į dusyk lankytą Barseloną nuskriet, o pasirinkt kokį neregėtą kraštą iš neregėtos turnyrų serijos. Kažkurią dieną pagalvojau – galėtų tai būt puiki proga aplankyt kažkurią šalį iš LAPT žemėlapio, tačiau yr dvi bėdos – iš iždo galima apmokėt tik įpirką į turnyrą, o ne kelionės išlaidas, o antroji ta, kad vienam į tokią egzotiką vykt nesinori, o dukra dar per jauna tokiems išbandymams, tad reiks metams ar dviems nukelt šį projektą, o tuom tarpu galima bus kryptingai pradėt kaupt iždan pinigą, o vėliau imt egzotišką turnyrą su didžiausia įpirka, parduot kažkiek turnyro akcijų PK, o už gautus pinigus padengt bent dalį kelionės išlaidų :)

  Aiutoiššūkį pasiskelbęs sužaidžiau apie 70 turnyrų (pradingo lapelis su skaičiais, excelį reiks užsivest pagaliau) , kaip matote rezultatas liūdnas – traktoriaus šaukiasi diskoveris :)   70 nėra daug, smarkuoliai per dieną pusę tiek sukala , o ir PLO giriuos, kad nežaidžiau, tai kas vyksta!? :)   ogi tas, kad pokeris stumteltas į trečią planą – pastaruoju metu važinėju (neseniai pirmąsyk susivokiau, kaip brangu yr važinėt – benzino bakan įliejus skaitliukas truktelėjo visus 300Lt.. nejauku pasidarė, reiks dujinę mazdą iš gilaus miego kelt ) seniausiojon Lietuvos sostinėn ir ir ją atstovaujančion savivaldybėn (stebinančiai paslaugūs to rajono valdininkai, arba čia toks naivus pirmas, nors trissyk buvau, įspūdis). Ko ten važinėtis , paklausite, – pakanka per  amatų šventes nuvykt ar vasarą per vestuves pasifotkyt piliakalnių fone :)
Aš gi susikūriau sau priežastį – įsigijau žemės sklypą pakernavio laukuose – dokumentų tvarkymas atima energijos, o neužilgo prasidėsiantis fizinis sklypo tvarkymas (tikras smagumėlis Savoj Žemėj stovėt, šeimininkaut, tvarkyt) atims tikrai daugiau, na bet pasistengsiu, kad blogas šisai nevirstų žemėtvarkiniu dienoraščiu  :) 

Sklypas 2,4ha , realizuosim su žmona visokias galvą kvaršinančiais idėjas , kažkada gal ir trobesį iš molio ir šiaudų nusilipdysime. Bute šiaip ar taip perspektyvų gyvent nematom, tai apsispręst nebuvo sunku :)  O kolei kas laikinam būviui gamtoje reiks susiręsti kažką panašaus į šitai (žinoma išlieka rizika, kad kaimiečiai šakėm užbadys)  (:  
  

Nenustebkite, jei kada talkon būsite pakviesti :)